Rugpjūtis, kartu ir moksleivių vasaros atostogos, eina į pabaigą. Jaunimas jau rengiasi grįžti į mokyklas. Jų duris, kaip ir kasmet, atvers ir pirmokai. Prasidėjus mokslo metams, vaikai ir jaunimas tampa labai aktyviais eismo dalyviais – skuba į mokyklas, bibliotekas, repeticijas, treniruotes, pas draugus. Ar moksleivių, ypač pradinukų, kelionės bus saugios, nemažai priklauso nuo tėvų. Būtent jie yra pirmieji ir svarbiausi vaiko mokytojai ir didžiausi autoritetai, kurių pavyzdžiu sekama. Tad tėvai atsakingi už vaikų elgesį kelyje.


Vaikai, pėstieji eismo dalyviai, dažniausiai nukenčia, eidami per gatvę nenustatytose vietose, degant draudžiamam šviesoforo signalui, netikėtai įėję ar įbėgę į važiuojamąją gatvės ar kelio dalį ar eidami važiuojamąja dalimi, kai tai draudžiama. Per eismo įvykius nukenčia dviračius, keturračius ar mopedus vairuojantys ir Kelių eismo taisyklių nepaisantys paaugliai.
Tad, išleisdami vaikus į mokyklą, tėvai turėtų priminti jiems savisaugą gatvėse ir keliuose, o mažamečius išmokyti jos pagrindų. Ne tik rugsėjį – nuolat svarbu domėtis, ar vaikai gatvėse elgiasi tikrai saugiai, ar atsižvelgia į gautus patarimus, ar neleidžia laisvalaikio gatvėse, čia žaisdami, važinėdami dviračiais ar riedučiais.
Ir vos pradėjusiems lankyti mokyklą pirmokėliams, ir vyresniems pradinukams, mokyklą ar gyvenamąją vietą pakeitusiems vaikams, keliaujantiems savarankiškai pėsčiomis, būtina parinkti ne trumpiausią, o saugiausią maršrutą. Rekomenduojama kartu su vaiku nubraižyti kelionės schemą–piešinėlį. Ji turėtų būti paprasta, vaikui suprantama ir vaizdinga. Tokioje schemoje pažymėkime pagrindinius objektus, pagal kuriuos vaikas orientuotųsi, kaip antai mano namas - parduotuvė - mokykla ir pan. Būtina atkreipti dėmesį į pavojingiausias, daugiausiai atidumo reikalaujančias maršruto vietas.
Likus kelioms dienoms iki Rugsėjo 1-osios, taip pat pirmąją rugsėjo savaitę būtina su vaiku nueiti iki mokyklos ir atgal. Paskui – nepamiršti stebėti savarankiškai keliaujančio vaiko elgesį.
Tėvai turėtų vaikus mokyti planuoti laiką iki kelionės į mokyklą. Svarbu, kad pakeliui į mokyklą netektų skubėti, čia būtinas budrumas ir apdairumas. Vaikai turi žinoti, kad per gatvę dera eiti tik pėsčiųjų perėjomis (nereguliuojamomis, šviesoforu reguliuojamomis, požeminėmis ar esančiomis virš kelio), o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių ar kelkraščių linijas. Ten, kur nėra perėjų ar sankryžų, gatvę ar kelią galima kirsti tik gerai apžvelgiamose vietose, įsitikinus, kad tai saugu ir nebus trukdoma atvažiuojančiam transportui. Prieš žengiant į važiuojamąją kelio dalį, būtinas akių kontaktas su vairuotoju. Einant per važiuojamąją dalį, nedera naudotis ausinukais ar mobiliuoju telefonu. Tėveliai, mokykite vaikus įžengti į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ne staiga, o tik apsidairius ir įsitikinus, kad yra pastebėti automobilių vairuotojų, t. y. tik automobiliams sustojus. Būtina paaiškinti: net degant žaliam šviesoforo signalui, nereikia žengti į gatvę staiga – pirmiausia reikia pažvelgti į gatvės ar gatvėje esančios sankryžos šonines gatves ir įsitikinti, kad vairuotojai vaiką mato ir praleidžia. Paaiškinkite vaikams šviesoforų signalų ir pagrindinių, saugiai kelionei būtinų, kelio ženklų reikšmes. Vaikai turi atsiminti: ypač pavojinga išbėgti į gatvę iš už stovinčio automobilio ar kitos kliūties – tokiais atvejais vairuotojai gali išbėgusiųjų nepastebėti ir nespėti sustabdyti automobilio.
Keliaujančius autobusais, troleibusais vaikus svarbu mokyti saugaus elgesio viešojo transporto stotelėse: stovėti atokiau nuo važiuojamosios kelio dalies krašto, išlipus neiti per gatvę ar kelią labai arti sustojusio troleibuso, autobuso galo ar priekio. Svarbu ir elgesys viešajame transporte: įlipę neturėtume stovėti prie pat durų ar ant laiptelių, jei yra laisvų sėdimų vietų – atsisėsti, jei nėra – abiem rankomis tvirtai laikytis už turėklų ar kėdžių atlošų. Važiuojančiame autobuse ar troleibuse stovintis vaikas taip pat neturėtų naudotis ausinukais ar žaisti mobiliuoju telefonu. Įspėkime vaikus neprašyti vairuotojo leisti išlipti iš autobuso, maršrutinio taksi ar mokyklinio autobuso ne sustojimo vietose.
Išlipus iš autobuso užmiestyje ir norint pereiti kelią, kai matomumo zonoje nėra nei perėjos, nei sankryžos, reikia paėjėti tolėliau nuo autobuso, kur kelias gerai apžvelgiamas į abi puses. Paaiškinkime vaikui, kad itin pavojinga eiti pro autobuso priekį ar galą.
Vaikus pasitinkantys tėvai ar artimieji turėtų laukti toje kelio pusėje, kur vaikai atvyksta. Priminkime mažiesiems, kad užmiesčio kelio kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu eitų tik prieš transporto judėjimo kryptį.
Pasirūpinkime, kad mažamečiai dviračiu važinėtų tik leistinose vietose – kiemuose, parkuose, stadionuose, gyvenamosios zonos teritorijose, o važiuodami dviračiu visada dėvėtų šalmą. Taisyklingai užsegtas šalmas turėtų dengti kaktą iki vidurio, dirželiai būti prigludę, sagtis užsegta. Paaugliams nuo 14 metų (arba nuo 12 metų, jei turi dviratininko pažymėjimą), galintiems savarankiškai važinėti gatvėmis, priminkime: norint patekti į kitą gatvės pusę, būtina nulipti nuo dviračio ir jį persivesti, būtina paisyti šviesoforo signalų. Draudžiama važinėti pėsčiųjų perėjomis, nesilaikant bent viena ranka vairo, įsikibus į kitas transporto priemones.
Tėvai turėtų pasirūpinti, kad tamsiu paros metu ir blogomis oro sąlygomis vaikai tinkamai segėtų atšvaitus arba dėvėtų drabužius su šviesą atspindinčiais elementais – jie turėtų būti iš visų pusių matomi kitiems eismo dalyviams.
Būdami su vaiku gatvėse, tėvai privalo rodyti tik gerą pavyzdį, elgtis drausmingai ir nepriekaištingai. Vairuodami automobilį, pasirūpinti vežamų vaikų saugumu: naudoti ūgį atitinkančias automobilines sėdynes, o aukštesnius nei 135 cm vaikus taisyklingai – per petį ir per juosmenį prisegti saugos diržais.


Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kelių policijos valdyba

Į viršų