Rugpjūčio 8 – 14 dienos šiemet Vilkaviškio vyskupijai buvo ypatingos – Jadagonyse surengta šios vyskupijos ministrantų, adoruotojų ir giedotojų stovykla MISERICORDIAE VULTUS!


Atidarymo dieną visi susitikome, apžiūrėjome naują stovyklavietę. Vyresnysis vadovas Aurimas Galianovas atidarė stovyklą.
Visi kartu keliavome į čia pat esančią koplytėlę, kurioje Mišias aukojo jaunimo centro vadovas kun. Jonas Cikana, kartu koncelebravo kun. Vytautas Mazirskas ir kun. Vitalij Volodkovič.
Po Mišių pasiskirstėme į komandas ir su vadovais keliavome ruoštis vakaro programai. Susigalvojome pavadinimus: „Bėgu pas Tėvą“, „Su meile – parapijonai!“, „Trejybė, bet ne šventoji“, „Samariečiai“, „Gailestingumo apaštalai“, „Dievo kumštis“, „Amigos“, „Maltos ordinas“.
Šiemet komandos daug laiko praleido kartu. Turėjo net vakaro programą tokią, kokią visi kartu susiplanavo: vieni kartu žiūrėjo filmą, kiti ėjo pasivaikščioti panemune, žaidė futbolą, kalbėjosi, meldėsi, žaidė įvairius žaidimus. Tai padėjo geriau pažinti šalia esančiuosius.
Stovykloje daug laiko buvo skiriama gilintis į gailestingumą per katechezes. Susitikome su Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacijos atstovėmis. Jos nuosekliai pristatė ir išanalizavo Dievo gailestingumo paveikslą. Daug laiko skirta maldai: kasdien 15 val. meldėmės Dievo gailestingumo vainikėlį, dalyvaudavome Mišiose. Vieną dieną vyko nuolatinė adoracija, kurioje dalyvavome šeimomis. Susitaikymo su Dievu vakarą ne tik giedojome, ėjome išpažinčių, bet norintieji galėjo eiti ir užtarimo maldos – tai daugelį stipriai palietė.

Vilkaviskio stovykla3
Rugpjūčio 11 d. surengta piligriminė kelionė į Vilkiją. Kad stovyklautojai būtų saugūs, prieš kelionę buvo primintos saugaus elgesio keliaujant pėstiems taisyklės, stovyklautojai ir vadovai gavo dovanų atšvaitų.

Vilkaviskio stovykla1

 Vilkaviskio stovykla4

Stovyklautojai pėsti nuėjo iki kelto Pavilkijo miestelyje ir keltu „Vilkynė“ persikėlė į kitą Nemuno pusę. Stovyklautojų grupelės visą kelią nešėsi po kryžiaus detalę. Kryžių sutvėrė Vilkijos Šv. Jurgio Bažnyčioje. Čia šventė Eucharistiją. Po to šventoriuje pasistiprino pietumis ir vėl keliavo į stovyklavietę.
Vienas vakaras buvo skirtas liudijimams. Liudijo vadovai, stovyklautojai ir kviestinis svečias Žanas Talandis. Liudijimai – įvairiausiomis temomis, bet visus siejo tai, kad kiekviename buvo aiškiai matomas Dievo veikimas ir vedimas. Vieni pradėjo vertinti, kad Dievas jiems daug davė ir džiaugėsi tvirtomis šeimomis, gerais stogais virš galvos, kitiems tai buvo liudijimas, kad ne jie vieni patiria išbandymų, ir tai sustiprino jų ryžtą dar labiau artintis prie Kristaus ir visa, kas vyksta jų gyvenime, patikėti Dievo gailestingumui.
Vieną dieną kaip piligrimai – sudėję intencijas ir paėmę po kaladėlę su Kristaus kančios istorijos vaizdais, išėjome į žygį iki Vilkijos – giedojome ir meldėmės. Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčioje jautriai ir giliai išgyvendami Kristaus kančią, keliavome per kryžiaus kelio stotis. Vėliau, keliaujant atgal į stovyklą, visus sušildė mojuojantys ir dėkojantys žmonės.
Stovykloje netrūko progų pasilinksminti, pasišokti ir pažaisti.

Vilkaviskio stovykla2
Šokome ir diskotekos šviesose, ir lietuvių liaudies šokius, žaidėme įvairius žaidimus. Surengtos futbolo varžybos tarp vadovų ir stovyklautojų. Aišku, kaip dažniausiai nutinka – laimėjo stovyklautojai.
Uždarymo vakarą kartu su stovyklautojų tėveliais dėkojome vadovams, kurie stovykloje darbavosi visiškai savanoriškai. Jaunuoliai rodė talentus: grojo, šoko, dainavo… Buvo parodytas visą stovyklą kurtas spektakliukas apie Sūnų palaidūną (Lk 15, 11-32). Išėję paskutinį kartą pabūti su šeima, padėkoti vieni kitiems, palaiminti – stovyklautojai ir vadovai atsisveikino.
Stovykla – neįtikėtinas laikas jaunuoliams ir vadovams… Neįtikėtinas malonės laikas! Septynios dienos, kaip viena diena.

Į viršų